Dvasia jo spinduliuojanti iki dausų nuskrieja, –
Ten gimsta jo valia saulėtos naujos erdvės,
Ir vėl jis veržiasi beribėn nepavargdams
Dvasia jo – tai galia nerimstančio kūrėjo…
Ekstazėj dieviškoj jis nuostabų miražą kūrė, –
Lyg sapną-pasaką, kaip didžią paslaptį atvertą.
Ją saugos nuo minios sfinksų veidai paniurę
Savam pasauly jis galės ir slėptis, ir gyventi,
Gyventi amžinai…
(Simonas Čarnockis, vert. Jono Mackonio)
Sunku aprašyti tai, ko nesi matęs, pristatyti žmones, kurių nepažįsti, vertinti tai, ko dar neperpratai. Bet pabandykim…
Kretingos rajone, netoli Darbėnų esančiame Mažučių kaime nuo 2007 metų spalio mėnesio kuriamas japoniškas sodas – Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai. Kuriamas jis ir dabar. Visa japoniško sodo teritorija užima 16 ha.
Sodo koncepcija pagrįsta kultūrinės, dvasinės ir fizinės būsenos harmonijos filosofija, vienijančia rodos skirtingas pasaulio kultūras. Šiai idėjai įgyvendinti pasirinktas sveikatingumo – laisvalaikio – pramogų parko modelis, sujungiantis archajiškų baltų ir japonų kultūrų paveldą bei sukuriantis naują ilgalaikę išliekamąją vertę.
Šiame projekte naudojami vietiniai gamtiniai resursai ir meistrų iš Japonijos supratimas kaip visa tai sujungti, sukuriant harmoningą aplinką.
Vietiniai resursai: sodo teritorijoje aukščių skirtumas 20 metrų, virš jūros lygio 36 metrai (Muzikanto kalnas), kuriame daugybė šaltinių ir stiprių energetinių vietų; ledynmečio dovana šiam kraštui – akmenys (kūliai); mylintys gamtą, geranoriški, darbštūs, kūrybingi, užsispyrę, atkaklūs žmonės – žemaičiai. Japonai itin vertina atkaklumą ir kantrybę. „Ishi no ue nimo san nen“ – reikia turėti kantrybės trejus metus išsėdėti ant uolos, norint ją sušildyti.
Japoniško sodo idėjinis ir kūrybinis branduolys – landšafto architektas iš Japonijos Hajime Watanabe ir jo mokiniai.
Madzuchų kūrybinė komanda (iš kairės į dešinę): Šarūnas Kasmauskas, Arūnas Tumilaitis, Onda Susumi, Milda Aidukaitė, Hajime Watanabe, Kamimura Hyrouki, Artūras Poškus
Šiandieną jame yra apie 700 įvairių bonsų – pušų, klevų, sakurų, azalijų, slyvų…
Medžių amžius nuo 3 iki 150 metų (t.y. pušys, klevai, sakuros, azalijos, slyvos ir kt. ).
Daugiau informacijos galima rasti sodo interneto svetainėje.
Vilniečiai ir sostinės svečiai rugsėjo 24-26 dienomis galės gyvai pamatyti dalį Dainuojančių akmenų slėnio bonsų kolekcijos parodoje “Augalų labirintai“, organizuojamoje Vilniaus pedagoginiame universitete.
Kiti straipsniai: Delfi.lt „Parodoje „Augalų labirintai” – bonsų kolekcijos”
Jogaila Mackevičius
Šarūno Kasmausko nuotraukos
Sorry, the comment form is closed at this time.